Kompetencijų tobulinimas Kroatijoje

 

Tauragės Martyno Mažvydo progimnazija, įgyvendindama projektą ,,Išmani mokykla – išmanus mokinys“ pagal Erasmus + programą, suteikė galimybę mokytojams ir specialistams kelti kvalifikaciją užsienio šalyse. Dalyvaudama progimnazijos projekte pasirinkau  intensyvius mokymus Kroatijoje ,,Informacinės technologijos ugdymo veiklose“ tikėdamasi patobulinti savo skaitmenines kompetencijas ir sužinoti, kaip įvairias informacines technologijas efektyviau panaudoti ugdymo veiklose, mokymosi tobulinimui. Teorinės, praktinės pamokos ir pristatymai, paremti geros praktikos pavyzdžiais, diskusijomis ir patirčių palyginimais, kursuose pranoko asmeninius lūkesčius.

Mūsų pasaulis yra gausiai prisotintas neapčiuopiamos informacijos, todėl aktyvioje ir modernioje visuomenėje yra vertinamas virtualusis raštingumas, specifiniai skaitmeniniai įgūdžiai, kurie padeda pasiekti, įvertinti, analizuoti gausią paveikslėlių, žodžių, garsų informaciją. Vaikai su informacinėmis technologijomis susipažįsta jau ankstyvajame amžiuje, tad supratimas ir gebėjimas jomis naudotis yra gyvybiškai svarbus įgūdis.  Skaitmeninis raštingumas šiame laikmetyje yra neišvengiamas kaip skaitymas ir rašymas. 

Kursų metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas skaitmeninių praktinių įgūdžių tobulinimui, profesinių gebėjimų didinimui, naudojant ugdymo veiklose programines įrangas bei įvairias nemokamas internetinio turinio valdymo priemones, įrankius. Juose įgyta patirtis suteikia didesnį pasitikėjimą pamokoje naudojant informacines technologijas, kuriant, redaguojant vaizdo pamokas, apdorojant įvairią skaitmeninę informaciją. Kroatijoje visų kursų dalyvių iniciatyva sukurta virtualaus bendravimo ir bendradarbiavimo platforma, skatins ateities partnerystę ir įsijungimą į bendrus projektus,  stiprinančius Europos mokytojų bendradarbiavimą.

Ligita Tamašauskienė,
Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos
pradinių klasių mokytoja

Darbo stebėjimo vizitas Prancūzijoje

     Darbo stebėjimo vizitas (pagal Erasmus+ programą)  vyko  Prancūzijoje Soissono  Leonardo da Vinči licėjuje (Valstybinė vidurinė).

Mokykloje mokosi 15-19 metų mokiniai. Mokykla kaip administracinis vienetas - viena, bet ją sudaro: gimnazija, profesinė vidurinė mokykla ir  jaunimo mokykla (pagal mūsų struktūrą). Licėjuje mokosi apie 600 vaikų įvairių tautybių, rasių, tikėjimų... Jie turi specialią programą 14 – 18 metų  pažeidžiamos grupės vaikams,  kurie anksčiau metė mokyklą. Norima leisti jiems dalyvauti įprastose mokymosi ar mokymo programose. Šitie mokiniai dvi savaites mokosi, dvi savaites dirba praktikoje. Kai kurie iš jų tęsia studijas.  Siekiama, kad kuo daugiau jaunų žmonių mokytųsi, o ne valkatautų. Tokia programa yra prancūzų švietimo sistemos dalis (Skills +) jauniems žmonėms, kurie išeina iš mokyklos  nesuvokdami,  kokios  karjeros norėtų  siekti, ir turi menką išsilavinimą. Ir nors jie turi nedaug įgūdžių, yra iš probleminių šeimų bei patys turi didelių problemų, šie paaugliai daro pažangą. Tačiau norima tokios programos atsisakyti, nes ji labai daug kainuoja.
Mokyklos teritorija labai didelė ir joje daug žalių zonų, erdvių tiek aktyviam, tiek pasyviam mokinių poilsiui. Labai turtinga, moderni mokymo bazė. Mokykloje veikia parduotuvė (šios mokyklos išskirtinis bruožas), kurioje mokiniai pigiau gali įsigyti priemonių mokymuisi, reikalingų darbo įrankių ir pan. Bibliotekoje vyksta tiek įvairūs mokymai, tiek pamokos, tiek informacijos paieška. Mokykla dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose ir europiniuose projektuose. Tiek mokiniai, tiek mokytojai , dalyvaujantys juose, turi užsiėsimus, kurių metu ruošiasi vizitams, tobulina, gilina kalbos žinias, rengia pristatymus, o jiems padeda mokytojai, savo sričių specialistai.

Teko stebėti biologijos, matematikos, anglų, ispanų, italų kalbų, techninės anglų kalbos, matematikos ir IT, fizikos- chemijos pamokas, projektines veiklas ERASMUS+ ir Čikaga bibliotekoje, vykome pažiūrėti mokinių sportinės veiklos į laisvalaikio ir poilsio parką. Vieną dieną per mėnesį mokiniai savo noru gali rinktis pamokas ar sportinę veiklą.

Visos pamokos prasideda neatvykusių ar pavėlavusių mokinių pažymėjimu dienyne. Su jais dirba atskira 3-jų specialistų  komanda, kuri aiškinasi priežastis, kontaktuoja su tėvais, nes vaikai privalo lankyti mokyklą. Kartais tokie mokiniai paliekami valanda ilgiau mokykloje, joje dirba, turi atlikti daugiau pratimų, tvarko licėjaus teritoriją. Mokiniai, kurie mokosi prastai, nepaliekami kurso kartoti, tik nebetenka galimybės studijuoti toliau.

Pamokose tiek mokiniai, tiek mokytojai dirba ramiai, be įtampos, jaučiasi laisvai, improvizuoja, daug patyriminės veiklos. Labai dažnai per pamoką dirba po du mokytojus. Klasėse daugiausia mokosi 15-16 mokinių, yra užsiėmimų, kurie vedami ir 3-4 mokiniams.

Mokykloje dirba apie 100 mokytojų : 50 % vyrų ir 50 % moterų. Labai daug jaunų. Pradedantis mokytojas uždirba apie 1400 eur, o didesnį darbo stažą turintys gauna 2000 eurų  ir daugiau.

Prancūzijoje viso vizito metu nuoširdžiai , svetingai ir atsakingai mumis rūpinosi  mūsų licėjaus biologijos mokytojas Adrien Blet. Užteko laiko ir kultūrinei- pažintinei veiklai. Pabuvojome Soissone Respublikos aikštėje, žymiojoje Fernand Marquigny turgavietėje , apsilankėme  Soisson Šv. Jono vienuolyne , Soisson Katedroje , St Leger vienuolyne ir muziejuje bei kriptoje de l'Abbaye Saint-Medard. Nuvykome į Laon miestą, aplankėme  Sant – Martin vienuolyno bažnyčią , Laon („Laono Dievo Motinos“) katedrą. Adrien dėka turėjome galimybę išvysti  Vauklairo abatijos griuvėsius ir vienuolyno vaistažolių sodą, De la Malmaison fortą, I-ojo pasaulinio karo paskutinio mūšio vietą.

Mokytoja Jolanta Kasiliasukienė, Vida Baltrušaitienė.

Vizitas šalyje, kurioje vaikai – sėkmingiausi moksle...

 

            Tauragės Martyno Mažvydo progimnazija, įgyvendindama projektą „Išmani mokykla – išmanus mokinys“ pagal Erasmus + programą, suteikė galimybę mokytojams ir specialistams kelti kvalifikaciją užsienio šalyse. Profesiniam augimui pasirinkau intensyvius mokymus Helsinkyje, tikėdamasi daugiau suprasti Suomijos mokytojo vaidmenį pamokoje ir šalies švietimo sistemos filosofiją. Patirtis stebint šią šalį, lankant Helsinkio mokyklas, dalyvaujant pamokose bei koučingo kursuose  asmeninius lūkesčius gerokai pranoko.

            Suomija išties gali daug kuo pasigirti. Ji pasaulyje pirmauja pagal gyvenimo kokybės rodiklius, pagal švietimo sistemos efektyvumą, lyderiauja pagal gebėjimą išnaudoti žmogaus potencialą ir ruošti gerus specialistus darbo rinkoje. Jai atitinka antra vieta pasaulyje pagal gerovės kūrimą savo šalies vaikams bei pagal kompiuterinį raštingumą. Suomijos moksleiviai demonstruoja geriausius arba beveik geriausius atskirus akademinius pasiekimus mūsų planetoje.  Be to, Suomijoje – švariausias vanduo pasaulyje. Šie skandinavai suvartoja daugiausiai pasaulyje kavos. Bibliotekų duomenimis, suomiai labai daug skaito. Penkių milijonų gyventojų šalyje yra net du milijonai saunų. Tad visai nenuostabu, kad eiliniame Suomijos hotelyje, kaip ir tame, kuriame pati apsistojau, galėjau nemokamai naudotis sauna bei išties įspūdinga sporto įrengimų sale ar netgi visai dienai pasiskolinti skėtį, kurių daugybė kybo prie viešbučio išėjimo durų. Būnant Suomijoje, jaučiama, jog visa, kas tave supa, sukurta žmogaus gerovei ir ieškoma praktiškų sprendimų. Šioje šalyje labai aukštas žmonių tarpusavio pasitikėjimo lygis, t. y. gyventojai pasitiki valdžia, tėvai ir mokiniai pasitiki mokytojais, žmonės pasitiki vieni kitais. O mokytojo specialybė – populiari ir gerbiama. Ten sakoma, jog kiekvienas suomis nori turėti žmoną mokytoją. Visi mokytojai privalo turėti magistro laipsnį. Atranka į mokytojo studijas labai griežta. Vienas iš dešimties kandidatų patenka į šią vietą. Pedagogas Suomijoje uždirba apie 3000 - 4000 eurų į rankas, kai vidutinė alga Suomijoje siekia 3000 eurų.

            Tam, kad galėtume suprasti, kodėl taip sėkmingai ir motyvuotai mokinasi Suomijos vaikai, kursų lektoriai mus skatino pirmiausia suvokti įsitvirtinusias Suomijos šalies vertybes. Vienas Suomijos švietimo sistemos autoritetų Pasi Sahlberg yra pasakęs, jog siekis perimti Suomijos švietimo sistemą ir įdiegti ją savo šalyje negarantuotų sėkmės tos valstybės moksleiviams. Kad sistema veiktų, tai šaliai reikėtų perimti ir Suomijos tautos vertybes. Nepaisant to, pasak Sahlberg'o, daugelį suomiškų pedagoginių metodų ir strategijų kitos šalys gali sėkmingai pritaikyti savo mokyklose.

            Tad, dalyvaudama kursuose, siekiau suprasti šios šalies pamokos filosofiją ir vertybes. Prieš patekdama į pamokas, tikėjausi, jog pamatysiu mokytoją „šoumeną“, taikantį aktyvius mokymo metodus, tačiau Suomijos mokytojas pamokoje beveik nematomas ir negirdimas. Lektoriai daug kalbėjo kaip „Tylų mokymą“, nes suomiškoje pamokoje vyksmas sukasi ne aplink mokytoją, o aplink vaiką. Mokytojas negali būti ryškesnis už vaikus ir juos užgožti. Mokytojas -  koordinatorius, mokinių minčių generatorius. Jis mažai kalba, nesistengia dominuoti. Skatina vaikus mąstyti ne patarimais ir pamokymais, bet gudriais klausimais, judinančiais vaiko savarankišką mąstymą. Tai viena iš koučingo strategijų, kai tikima, kad žmogus pats pajėgus rasti problemos sprendimą, o jam padėti galime pateikdami ieškojimą skatinančius klausimus.

            Suomiai daugiausiai reikšmės pamokoje teikia mokytojo ir mokinio santykiui. Svarbiausia, ką mokytojas turi išmokti labai gerai daryti – tai sukurti su vaiku saugų ir tarpusavio pasitikėjimą keliantį ryšį. Ir tai jis pasiekia, laikydamasis tam tikrų šalies vertybių ir koučingo strategijų. Pirma – jokių varžybų. Šioje šalyje žmonės nemėgsta varžybų. Tą pajutau, nes suomiai stato ir gyvena panašiuose namuose, važinėja daugiausiai kukliomis mašinomis, paprastai rengiasi. Jų elgesyje ir gyvensenoje nesimato didesnio noro išsiskirti ir kažkuo kitus aplenkti. Ši socialinė lygybė aiškiai stebima ir pamokoje, ir šalies mokinių vertinimo sistemoje. Antra vertybė – autonomija ir atsakomybė. Vaikams pamokoje paliekama labai daug laisvės planuoti savo tikslus, veiklą, mokymosi metodus, savęs įsivertinimą ar netgi gerbiama laisvė nuobodžiauti. Teko matyti, keletą mokinių pamokoje, žaidžiančių telefonu ar kitaip neįsitraukiančių į procesą, tačiau mokytojai jiems dėl to nepateikė jokių žodinių pastabų. Tai netraktuojama kaip nepagarba mokytojui arba grėsmė jo motyvacijai. Jei nėra prievartos, motyvacija grįš rytoj. Tą suomiai žino iš praktikos. Mokyklos direktorius pasakoja, jog leidžia vaikui išeiti pasportuoti ar kitaip aktyviai pajudėti, jeigu jam sunku išbūti pamokoje. Trečia – pagarbus požiūris į vaiko nesėkmę. Suomiai netgi švenčia nevykėlių dieną, kuomet padeda tiems, kuriems sunkiau sekasi. Labai svarbu mokytojams teisingai reaguoti į vaiko nesėkmę, kad ši vaiką pakylėtų ir stumtų pirmyn, o ne sunaikintų jo viltį kažko išmokti. Ketvirta – vaiko ugdymas orientuotas į problemų sprendimą, į pasitikėjimą savimi įveikti sunkumus, į savo, į šalies ir pasaulio ateities matymą.  Yra ir daugiau svarbių ir įdomių suomiškos pamokos vertybių, strategijų ir metodų, kuriuos ateityje ketinu pristatyti rajono pedagogams seminare „Koučingo strategijos ir mokytojo vaidmuo suomiškoje pamokoje“ Pagalbos mokytojui ir mokiniui centre. Kadangi mokymai Suomijoje man leido rasti profesinius atsakymus į kai kuriuos dvejonę keliančius klausimus, kaip mokyti šiuolaikinius vaikus ir kiek atsakomybės už švietimo kokybę turi mokytojas, ta patirtimi sieksiu pasidalinti su pedagogais, taip pat ieškančiais atsakymų, vidinės profesinės ramybės ir pasitikėjimo savimi pamokoje bei, apskritai, lietuviškoje kultūroje ir jos švietimo sistemoje.

Psichologė Eglė Ramanauskaitė

Graikija – netradicinių ugdymo erdvių šalis

 

Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos įgyvendinamas Erasmus+ projektas ,,Išmani mokykla – išmanus mokinys“ atvėrė puikias galimybes kvalifikacijos kėlimui, anglų kalbos žinių gilinimui. Graikijoje vasario mėn. efektyvios mokyklos kūrimu ir jos valdymu domėjosi ir kompetencijas gilino direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aušra Bambalienė, o netradicinių erdvių panaudojimu mokinių ugdymui domėjosi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Judita Prialgauskaitė. Šie kursai leido suprasti, jog kiekvienas mokinys gali mokytis, kiekvienu mokytoju, jeigu jis turi reikalingą išsilavinimą, būtina pasitikėti, labiausiai nuo mokyklos vadovo priklauso emocinės aplinkos kūrimas mokykloje. Sužavėjo visapusiška pagarba ir parama vienas kitam, be galo didelis graikų svetingumas ir mokėjimas reprezentuoti savo šalį.

Graikijos švietimo sistema yra trijų pakopų: pradinis, vidurinis, aukštasis mokslas. Pradinis mokymas pradedamas 1 klasėje ir baigiamas 6-oje, mokinius moko tas pats mokytojas. Dėl saugumo mokyklos rakinamos arba yra aptvertos. Lankymasis mokykloje leido suprasti, jog informacinės technologijos nėra jų stiprioji pusė. Mokyklose nėra elektroninio dienyno, tėvai atvykdami į mokyklą privalo patys domėtis mokinio pasiekimais. Visose Graikijos mokyklose mokomasi iš vienodų vadovėlių, netgi turi sutapti mokomojo dalyko puslapiai. Labai daug graikų literatūros, istorijos, biologijos pamokų vyksta ne mokykloje, o Akropolyje, amfiteatruose, šventyklose ir prie kitų senovinių pastatų liekanų, kurios mena garbingą Atėnų istoriją. Kursuose įgyta labai daug patirties, kaip planuoti integruotas netgi 3 dienų pamokas-išvykas netradicinėse erdvėse, kurios mokiniams tampa neįkainuojama edukacine patirtimi. Sužavėjo graikų patriotiškumas – mokyklose kūno kultūros mokytojai moko šokti tautinius šokius, pavyzdžiui, su graikų mokiniais šokome ,,Sirtaki“, per muzikos pamokas dažniausiai dainuoja graikų liaudies dainas. Efektyvus mokyklos valdymas suvokiamas kaip integruotas, bendradarbiavimu grįstas ugdymas, kai kiekvienas dalyvaujantis šiame procese puikiai jaučiasi ir gali visapusiškai save realizuoti.

Graikija – vienintelė tokia netradicinių ugdymo erdvių šalis, kurios istorijos nereikia perpasakoti mokytojams, kadangi vaikai jau nuo mažens žino savo šalies istoriją. Žavi ir tai, jog šeima graikams – pati didžiausia vertybė, kurią perduoda iš kartos į kartą. Sugrįžus į Lietuvą neįmanoma užmiršti varpų gaudesio sekmadienio rytą sėdint ant Akropolio kalno ir jo bei Agoros naktinio žavesio. Vis dar girdisi vėjo gūsiai Pelenų dieną, kai šeimos su vaikais šią dieną minėdamos prie Viduramžio jūros skraidina aitvarus, o šie ramiai ir spalvingai plevena dangaus žydrynėje...

Aušra Bambalienė,

Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos

direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Danija – laimingų žmonių šalis

 

Danija, Esbjerg Sønderrisskolen Aura

2017 gruodžio 4-8 d.d.

Mes, mokytojos Lina Ugianskienė ir Roma Krapavickienė,  savaitę lankėmės Danijoje, Esbjergo  miesto pagrindinėje Sonderrisskolen mokykloje. Tarptautinės programos Erasmus+ ,,Išmani mokykla-išmanus mokinys“ projektas suteikė galimybę  pamatyti kuo ir kaip gyvena Danijos mokiniai ir mokytojai.

Pirmasis  skirtumas, kurį pastebėjome dar neįžengę į mokyklą, gausybė dviračiais važiuojančių vaikų. Kaip vėliau sužinojome, jais į mokyklą vyksta visi mokiniai nuo pirmoko iki devintoko, nepriklausomai nuo oro sąlygų ir metų laiko. Mus pasitikęs mokyklos direktorius Jan Wittrup pristatė mokytojams, mielai pavedžiojo po didžiulę mokyklą, kurioje mokosi 1600 mokinių. Nustebino didelis dėmesys mokinių ir mokytojų buities sąlygoms: daugybė virtuvėlių su  įranga kiekvienoje klasėje, koridoriuje, mokytojų kambaryje. Pradinukų korpusuose stovi skalbyklės ir džiovyklės, nes 1-3 klasių mokiniams pertraukas privaloma leisti lauke, nepaisant oro sąlygų. Visi kabinetai aprūpinti išmaniaisias televizoriais, o 5-9 klasių mokiniai mokosi  naudodamiesi skaitmeniniais vadovėliais ir pratybomis. Dauguma mokinių į mokyklą atsineša savo nešiojamąjį kompiuterį.

Projekto metu stebėjome pamokas 3-7 klasėse, bendravome su mokytojais, mokyklos administracija, projekto organizatore Lisbeth Kodal, dalyvavome mokyklos bendruomenei skirtame Kalėdiniame mokinių koncerte, kuris vyko neįprasto grožio ir modernios architektūros šv. Nicholo bažnyčioje. Mokytojos supažindino su kalbų mokymo programomis, kurios susietos su užsienio kalbų elektroniniais vadovėliais, stebėjome muzikos ir dainavimo integravimą į kalbų mokymą, kūrybišką ir žaismingą vaidinimo arba rolių atlikimo metodo panaudojimą mokant užsienio kalbų, mokomųjų žaidimų, kitus kalbos formas ir leksiką įsiminti ir komunikaciją skatinančius metodus.

Mus, kaip mokytojas, sužavėjo ne tik mokinių aprūpinimas kompiuteriais, mokymo aplinkomis, puikiai diferencijuojančiomis mokymo medžiagą ir pateikiančioms mokiniams reikalingo lygio užduotis, bet ir mokinių vidinė kultūra, gebėjimas klausytis, kelti ranką, kalbėti tik mokytojui leidus, pagarbiai elgtis vienam su kitu bei su suaugusiais. Stebino labai aukšta mokymosi motyvacija, kurią, tikriausiai, įtakoja tėvų dėmesys, vertinimo, mokinių pažangos stebėjimo bei egzaminų sistema. Visur jautėme kiekvieno atsakomybę už savo veiksmus, administracijos ir tėvų pasitikėjimą mokytoju.

Popietes skyrėme Jutlandijos krašto pažinimui. Apsilankėme seniausiame Danijos mieste Ribe, kuriam jau 1307 metai, Šiaurės jūroje esančioje Romo saloje, jos gamtos muziejuje, Esbjergo jūrų muziejuje. Tai švelnaus jūrinio klimato šalis, kur veši didžiuliai rododendrų krūmai ir kiti visžaliai augalai. Gyvena labai linksmi, paprasti, mandagūs ir užsigrūdinę žmonės. Tokiais auklėja ir savo vaikus.

Po savaitės viešnagės supratome, kodėl Danija – laimingų žmonių šalis.

Pradinių klasių mokytoja Roma Krapavickienė, vokiečių, rusų kalbų mokytoja Lina Ugianskienė